gauras

gaũras sm. (4) K, K.Būg, gáuras (3) Kv 1. ppr. pl. plaukas; gyvaplaukis: Kūnas gauraĩs, galva plaukais apžėlusi J. Gauraĩ nušiurę J. Senis visas gaurais apaugęs kap ožys Klvr. Kokie ano ten plaukai, turi kelius gaurùs, ir viskas! Vvr. Lemputė tiesiai švietė į senio Kiaupo gaurus rš. Mano gaurai tankūs, man nebus šalta (zuikio žodžiai) S.Dauk. | Kazio kalnierius kalnierius – gauraĩ gauraĩ! Pc. Gaurùčiai lokės J. | sing.: Pradėję varžytis numedžioto meškino gauro, turės tarp savęs susivaidyti prš. | prk.: Kiemeliai apžėlę dailia, bet tankia veja kaip austo divono gaurai Vaižg. Lizdelis yra viduje dailiais ir minkštais gaurais ištaisytas I. Kai paplėšiu tau už gaurų̃ (pasmilkinio plaukų), tai pamatysi! Grž. Stiebas [tabako] status, apvalus, apaugęs minkštu gauru S.Dauk. Žarnų gaureliai (plaukeliai) rš. Pušyno tamsžaliai gaurai juodais šešėliais griūva S.Nėr. Žmonys kas metą skuta žemės barzdą ir su jos gaurais minta VP5l. ^ Paglostyk nors priš gaurus (ne iš meilės) Šts. Vilkas pavasary parmaino gaurus, ne prigimimą VP50. 2. pluoštas: Gauraĩ linų, kanapių, plėšų geliuoja dabar J. Šįmet ir ilgas, ir tvirtas linų gauras Krkl. Ne vilnos čia, o gauraĩ – nei jų galima sukaršt, nei suverpt Srv. Kanapiniai gaurai nepalyginti stipresni už linų Krkl. Po nuskabymo apynių spurganų dirbamas gauras iš apynojų yra tvirtesnis už gaurą iš kanapių IM1847,28. Jau dešimt svarų gaurų̃ į pančius suvijau Rt. 3. Grl akies voko plaukelis, blakstiena (cilium). 4. LBŽ bot. vanagė (Hieracium).